Vystymosi kelias, kuriuo einu

Praėjus apytiksliai dvejiems metams nuo mano dvasinio prabudimo pradžios, kuris prasidėjo kažkur 2012 m. ir tęsiasi net ir dabar, nusprendžiau pradėti praktikuoti kai kurias sveikatingumo Ciguno praktikas. Tačiau, kadangi tuo metu neradau nieko, kas stacionariai vestų sveikatingumo Ciguno užsiėmimus, ne seminarų ar laikinų kursų bei susitikimų pavidale, kur eitų šiuos užsiėmimus lankyti pastoviai, kur bet kada apsilankius būtų galima rasti mokytoja, kuris padėtų toliau tobulėti, kaip tai priimta rytų kovos menų pasaulyje, persijungiau ant šių pratimų paieškos internete, Youtube, kur aptikau amerikiečio Lee Holden siūlomas ir vakarietiškam žmogui labiau pritaikytas Ciguno praktikas.

Youtube nesunku rasti įvairių vaizdo įrašų, kur net per televiziją Amerikoje rodomas amerikietis Lee Holden, moko šių sveikatingumo pratimų bei kvėpavimo technikų.

Tenai gausu įvairių vaizdo įrašų, iš kurių, kai kurie yra gan trumpi, o kiti ilgesni, kur demonstruojama nemaža tų pačių pratimų atlikimo įvairovė, juos atliekant paprasčiau ir per trumpesnį laiką, ar sudėtingiau ir skiriant tam daugiau laiko, kas labai patogu praktiškumu pasižymintiems vakariečiams.

Kadangi esu gan praktiškas žmogus, po šiokio tokio šių vaizdo įrašų tyrinėjimo, pasirinkau Lee Holden siūlomą rytinę mankštą, kuri trunka 15-20 minučių, į kurią susirinkau pratimus iš kelių jo vaizdo įrašų, kurie man tuo metu pasirodė aktualesni, labiau orientuojantis į sudėtingesnes ir ilgiau trunkančias šių pratimų atmainas.

Nors žmonės, kurie užsiima Cigunu pas tikrus Ciguno meistrus ar instruktorius, šios mankštos Cigunu nepavadintų, nes tai supaprastintų pratimų kompleksas, tačiau savą tokiu būdu „surinktą” pratimų kolekciją, vėliau praturtinau ir kai kuriais tradicinio Ciguno pratimais bei technikomis. O dar vėliau, įsigijau ir visą krūvą įvairiausių knygų apie Ciguną, iš kurių, deja, neradau dar laiko perskaityti net pusės iš jų.

Poveikis sveikatai

Praktikuojant šiuos rytinės mankštos pratimus, pradėjau visą dieną jaustis žvalus ir energingas. Net jeigu nepakankamai gerai išsimiegodavau ir trukdavo miego valandų, po šių pratimų atlikimo savijauta pasidarydavo puiki, energinga ir žvali visai dienai. Taip pasitvirtino viena iš pirmųjų Lee Holden išsakytų tiesų, kad kava tokiu būdu iš viso taps nereikalinga.

Kad visai dienai palaikyti energingumą, pakanka šios ryte atliktos mankštos, net jeigu žmogus gerai neišsimiegojo. Kaip ir jeigu yra poreikis, galima šią mankštą kartoti ir dienos metu, kad vėl padidinti žvalumą bei energingumą, ir išsiversti visiškai be energingumą didinančių gėrimų. Vengiau tik šiais pratimais užsiiminėti vakarais ar prieš miegą, kad nebūčiau po to per daug energingas ir galėčiau užmigti. Juk antrosios pusės neturiu.

Sekantis dalykas, kas pasitvirtino, tai atsparumas ligoms ar nesunkus jų įveikimas, net jeigu jomis apsirgdavau. Ne kartą buvo, kad vakare jaučiau simptomus, kurie panašūs į gripo, kaip temperatūra, kaulų laužymas, kurį laikau maloniu pojūčiu ir panašiai, o ryte atsikeldavau visiškai sveikas ir geros savijautos, po ko simptomai daugiau nepasikartodavo.

Dvasinė pusė

Iš dvasinio vystymosi pusės, bet kokios energetinės praktikos, tame tarpe ir Cigunas, visada prisidės prie vystymosi, kaip ir viskas, ką mes veikiame.

Kai žmogus randasi šioje pradinėje stadijoje, kaip aš tuo metu, gan sunku prognozuoti, kas su juo toliau nutiks ir kokios būtent savybės ar pojūčiai jam atsivers, nes tai paprastai nutinka savaime. Šie dalykai priklauso nuo žmogaus dvasinės misijos ir jo paskirties bei kelio šioje planetoje.

Mano atveju, aš daug laiko gyvenime tyrinėjau „kario dvasią”, mokausi įveikti skausmą, gydytis energijos pagalba, troškau žinių, kurias visada siekiu apjungti į vieną vieningą visumą, net jeigu jos gautos iš vienas kitam prieštaraujančių šaltinių, kur visada siekiau tarp jų harmonijos, išvengiant, bet kokių prieštaravimų. Taip pat, visada siekiu užmegzti kontaktą su nežemiškomis civilizacijomis.

Praktikuojant šią mankštą, beveik kas dieną, po kažkur 3-6 mėnesių pradėjau vis geriau jausti šeštąją „Adžna“ čakrą, kuri dar vadinama trečiąją akimi, kurios pagalba pradėjau sąveikauti su energijos srautais, kurie man padėjo toliau transformuotis energetiškai, gydytis ir gauti žinias. Kaip ir šios čakros pagalba galima atverti ir kitas čakras.

Tuo pačiu metu aš praktikavau ir kai kurias kitas meditacijas bei praktikas, kurios labiau orientuotos į prisijungimą prie tyro mūsų planetos žinių šaltinio, kuris dar žinomas, kaip mūsų planetos informacinis laukas ar Akašos (eterio) kronikos. Kaip ir užsiėmiau kai kuriomis praktikomis, kurių pagalba siekiama kontaktuoti ar keistis informacija bei energija su nežemiškomis civilizacijomis.

Didysis medis

Betyrinėjant dvasingumo praktikas, kurios kelia sąmoningumą, tuo metu atradau, kad daugelis žmonių, kurie nemažai pasiekę dvasiniame kelyje, tame tarpe ir pranavalgiai, kaip Dmitrijus Lapšinovas, didelę reikšmę šioje perspektyvoje skiria Ciguno „Zhan Zhuang“ praktikai, kuri dar vadinama „Didžiuoju medžiu“ ar Jogos Pranajama, Anuloma Viloma technikai.

• Didysis medis – tai ne vieną tūkstantį metų Kinijoje praktikuojama meditacinė ir energetinė praktika, kai žmogus „virsta medžiu“, kas reikalauja nemažai fizinių pastangų bei tuo pačiu metu išlikti ir kuo labiau atsipalaidavusioje būsenoje, išlaikyti tam tikrą sąmonės koncentraciją, kaip ir kuo taisyklingesnę kūno padėtį.
• Anuloma Viloma – tai Jogos Pranajamos kvėpavimo technikos, kvėpuojant paprastai trikampiu (įkvėpimas – užlaikymas – iškvėpimas) ar keturkampiu (įkvėpimas – užlaikymas – iškvėpimas – užlaikymas), kur kvėpavimas vyksta nustatytomis laiko proporcijomis, pvz. 12-48-24, 13-52-26, 15-60-30, 20-80-40, 24-96-48, 36-144-72 sekundžių, kas man kaip rūkančiam žmogui pasirodė sunkiau įgyvendinamas dalykas, nei „Didysis medis“, dėl ko jį ir pasirinkau.

Pradžia

Medžiai gyvena šimtmečiais ir žmonės, kurie praktikuoja „Zhan Zhuang“ Ciguno praktiką, savotiškai lyg tampa jais. Ši praktika turi ne vieną lygmenį ir jos metu galima dirbti su trimis žmogaus energetiniais akumuliatoriais, kurie vadinami „denteniais“, kur priklausomai su kuriuo denteniu dirbama, skiriasi žmogaus kūno, rankų padėtis bei stovėsena.

Pradedantieji paprastai pradeda nuo žemiausio dentenio, kuris randasi keturiais pirštais žemiau bambos. Stovima aukštoje stovėsenoje, išlaikant tarp kojų pečių plotį, pėdas laikant tiesiai „žiūrinčias“ į priekį, kelius truputėlį sulenktus, sėdmenis kiek įtrauktus, stuburą kuo tiesesnį, dėl ko pradžioje galima praktikuotis atsirėmus į sieną, pečius nuleidus ir atpalaidavus, rankas laikant priekyje, lyg laikančias didelį ąsotį ar nematomą sferą, kaklą ir galvą tiesiai, šiek tiek nuleidus smakrą, liežuvis priliestas prie gomurio, akys užmerktos.

Kūno padėtis

Kūno padėtis turi būti kuo labiau atsipalaidavusi, nes įtempti raumenys blokuos energijos tėkmę, ką jie beje daro visada, ne vien šios praktikos metu, kas gali sukelti ligas. Jeigu kūno padėtis neteisinga, jausite toje kūno vietoje tirpimą, perštėjimą, skausmą ar kitus nemalonius pojūčius.

Koncentracija

Įsivaizduojame, kad jūs esate medžiu, kuris maloniai ir labai giliai įauga į žemę savo šaknimis, ir po to auga toli už mūsų planetos ribų, kur pasiekia Saulę, kur mūsų kakta (trečioji akis) susiliečia su šios žvaigždės centru ir išlieka tokioje būsenoje visą meditacijos laiką, kurios trumpiausias laikas yra tiek minučių, kiek jums metų, bet ne trumpiau, kaip 30 minučių, kas yra universalus minimalus laikas, bet kokiai meditacijai, kurią jūs galite daryti ir daug ilgiau.

Tuo pačiu metu, per mus eina du energijos srautai:

• Iš žemės, per mus į kosmosą ar pas kūrėją;
• Iš kosmoso ar kūrėjo, per mus į žemę.

O priekyje, lyg ąsotį ar sferą laikančios rankos, tokiu būdu kaupia jų centre energetinę sferą ar kitą jūsų įsivaizduojamą objektą (kaip kam patogiau), į kurią per mūsų rankas teka per mus einančios energijos, kurias mes tokiu būdu šios meditacijos metu kaupiame šioje sferoje.

Praktikos užbaigiamoji dalis

Pasibaigus meditacijos stovėjimo fazei, kaip pademonstruota aukščiau patalpintame vaizdo įraše:

1. Atsimerkiame ir švelniai delnais truputį sutankiname mūsų sukauptą energetinę sferą, lyg kamuolį, kuris gal kiek prarado savo formą, kad šią formą atgal švelniai atstatyti, ir atsargiai sukamais rankų judesiais patalpiname ją į mūsų apatinį dentenį, kur tokiu būdu į tenai padedame visą per meditaciją sukauptą energiją, kas didins mūsų energetinę talpą ir tuo pačiu sąmoningumą.
2. Toliau, triname delnus, vieną į kitą, kol pajusime karštį, po ko, savo delnų lengvais paspaudimais keletą kartų nuplauname savo veidą, lyg praustumėmės, įsivaizduojant, kad tuo metu ištirpsta visi mūsų spuogai. Tai atliekama, pradžioje judesiais iš apačios į viršų, o po to ir į šonus.
3. Intensyviai švelniais delnų patapšnojimais tapšnojame savo galvą, pradedant nuo pakaušio, kylant į priekį ir atgal.
4. Pirštų galų minkštomis dalimis lengvai spausdami masažuojame galvos odą, lyg šukuodami plaukus.
5. Rankomis iki karščio pojūčio savo pirštais lengvai įtriname mūsų ausies kaušelius, judėdami aukštyn ir žemyn, kas pagal kinus prilygsta vidinių organų masažui, kuris šiuo atveju vykdomas dar ir gautos iš kosmoso energijos pagalba.
6. Patapšnojame delnais savo rankas iš įvairių pusių, nuo pečių iki delnų, pirmiau kairiąja, o po to ir dešiniąją ranką.
7. Toliau, tapšnojame savo delnais savo kūną (korpusą), leisdamiesi nuo viršaus žemyn ir po to kildami aukštyn, tą patį po to darome su šonais, vėliau su nugara, tik jau savo tapšnojimais leidžiantis žemyn iki kojų, kaip prieš tai tapšnojome savo rankas iš įvairių pusių.
8. Tapšnojame savo delnais nugaros stuburo dalį žemiau kaklo.
9. Vėl įtriname delnus vieną į kitą, iki karščio pojūčio ir juos priglaudžiame iš nugaros pusės prie vietos, kur randasi mūsų kepenys, po ko šią vietą galima ir masažuoti.

Tai lyg apsiprausimas, iš kosmoso gauta energija.

Vieta

Didžiajam medžiui verta pasirinkti kuo ramesnę vietą, kur jūsų tikrai niekas netrukdytų. Vertėtų net susitarti su artimaisiais, jeigu tokių problemų gali būti, kad jie jūsų netrukdytų visą meditacijai paskirtą laiką.

Puikiai tinka vieta, kur nors gamtoje, bet nevertėtų pamiršti, kad bet kokie trukdžiai gali jums trukdyti išlaikyti susikaupimą, tame tarpe ir vabzdžiai ar gamtinės sąlygos (pvz. lietus). Nors jeigu taip ir nutiktų, daug nepergyvenkite dėl to, ir tiesiog pratęskite meditaciją, jeigu tai įmanoma. Pergyvenimas padarys tik daugiau žalos, nei pats trukdis.

Gal dėl to senovės maldininkai nešiojo įvairius išorinius apsiaustus, kurie uždengdavo jų veidą, kad jiems maldos ar meditacijos metu netrukdytų įvairūs vabzdžiai. Kai kurie, degina tam ir įvairius smilkalus.

Etalonas

Tuo metu, jau kurį laiką bandžiau praktikuoti didįjį medį, kas yra svarbiausia, nors ir dar idealiai taisyklingai atlikti šią praktiką buvo per mažai fizinių jėgų, dėl ko nesilaikiau kai kurių taisyklių, kad kiek lengviau būtų tai atlikti, kas yra mažiau svarbu, pvz. ne visada stuburas būdavo tiesus ar nesulenkdavau kojų šiek tiek per kelius, kaip rekomenduojama, kad mažiau pavargti ir galėčiau ilgiau išstovėti šioje padėtyje.

Bestovint, kad ir ne visai taisyklingai pagal šią praktiką, su laiku sutvirtėja labiau raumenys ir tai padaryti tampa lengviau. Jeigu sunku stovėti, galima ir sėdint bandyti tai atlikti. Efektas galbūt bus mažesnis, nors kas žino.

Be stovėjimo dar teks daug dalykų įsisavinti ir įvaldyti, kaip teisingas stuburo, pečių, kaklo ar galvos laikymas bei teisinga koncentracija ir visa kita…

Reikia suvokti, kad didysis medis yra „etalonas”, kurio verta siekti, kad teisinga kūno padėtis jums garantuos sklandžią energijos cirkuliaciją per jūsų kūną ne vien šios meditacijos metu, bet ir aplamai gyvenime, pvz. vaikštant, bėgiojant, stovint, dirbant ir t.t…

Kuo arčiau būsite „etalono”, tuo dažniau užtikrinsite sklandžią energijos cirkuliaciją savo kūne, po ko meditacinės būsenos jums gali prasidėti, bet kokiu metu, pvz. vaikščiojant ar net rūkant cigaretę darbo pertraukos metu, kaip pasitaiko man.

Tokiu būdu, dvasines patirtis pradėsite patirti ne vien tuo metu, kai joms skiriate laiką.

Pakelėje

Pradžioje, didžiojo medžio praktikos metu, mano kūnas gan dažnai pradėdavo svyruoti, pirmyn ir atgal, kas reiškia In ir Jang energijų balanso trūkumą, kurio galima siekti kai kuriais Ciguno pratimais, pvz. vieno delno trynimu į kitą.

Tai demonstruoja In ir Jan disharmoniją mumyse, bet tame nėra nieko baisaus. Tai netrukdo toliau praktikuoti didįjį medį, kuris irgi prisidės prie atitinkamos harmonijos pasiekimo vėliau.

Su laiku, kai kuriais momentais, aš pradėjau jausti energetinius laukus aplink save, lyg oras aplink mane pasidarytų daug labiau materialus ir apčiuopiamas bei pulsuotų, lyg didžiuliai sunkiai apčiuopiamos aplink mane esančios materijos burbulai. Tai lyg subtilesnis aplinkos pajutimas, kurį pavyko pajusti tam tikrais momentais.

Taip pat, šios praktikos metu gali pasijausti ir įdomūs skoniai burnoje. Manoma, kad tai labai teigiama energija pakrautos seilės, kurias labai sveika nuryti, kurios gali pagerinti sveikatą.

Meditacijų metu taip pat gali prasidėti ir įvairios vizijos.

Toliau, dar yra daug niuansų, bet tai jau pažengusiųjų lygmuo.

Nirvana

Vieną dieną, kai jau kurį laiką gan mėgėjiškai praktikavau didįjį medį, bet dar toli gražu nebuvau pasiekęs tobulo lygio, nors ir mano pastangos vis tiek davė šiokių tokių rezultatų ir pojūčių, kaip energijos srautai, susidūriau su labai stipriu danties skausmu, kuris tesėsi keletą dienų iš eilės.

Tuo metu, teko patirti labai dideles kančias, bet kuo labiau man skaudėjo dantį, tuo įnirtingiau stengiausi medituoti ir susikaupti. Tam naudojau panašią į didžiojo medžio stovėseną, tik per daug nesilaikiau visų taisyklių, kurios šią praktiką lydi. Rankos buvo priekyje, pirštais susilietusios viena su kita, maldos ar trikampio formoje. Jau net gerai nepamenu.

Kuo labiau skaudėjo, tuo stipriau meditavau, stengiausi susitelkti, ir tuo labiau mintimis nutolau nuo kasdieninio pasaulio, kol skausmas tapo tokiu, kad nėjo galvoti apie jokius pasaulietiškus ar kasdienybės reikalus, ko rezultate patyriau nirvaną – būseną be minčių. Ir tą pačią akimirką, per mano trečiąją akį gavau didžiulį srautą kosminės energijos, lyg kas būtų į mane nukreipęs vandens šlangą su galinga srove, kuri tuo metu prasimušė sau kelią ir liejosi tiesiai per mano trečiąją akį į mano vidų didžiule jėga, nuvalydama visiškai skausmą, kurį prieš tai jutau ir kuris po to visiškai išnyko ir daugiau nepasikartojo.

Tai buvo nuostabus ir pilnas euforijos pojūtis.

Tolimesnis progresas

Su laiku, pavyko pasiekti pilnai taisyklinga didįjį medį, kaip ir taisyklingą koncentraciją, atlikti viską daug geriau, ko pasekoje, laikant koncentraciją ant įvairių žvaigždžių, ne vien Saulės, bet ir Sirijaus, Arktūro, kaip ir kitų žvaigždžių ar net ant galaktikos centro, kuris yra aukštesniame vibraciniame diapazone, nei galaktikoje esančios žvaigždės, aktyvavosi ir Sahasrara ar septintoji kosminė čakra, per kurią pasidavė energijos srautai žemyn ir į viršų, kas yra nuostabūs ir labai stiprūs pojūčiai, kurie primena labai stiprią vandens srovę, kuri eina per kūną ir tai labai stipriai jaučiasi fizinių pojūčių lygyje.

Tai jaučiasi taip stipriai, kad net būna toks jausmas, kad kūnas praranda ribas, kaip ir jaučiasi, ne vien kaip ši srovė atsitrenkia pvz. į kaktą ar viršugalvį, bet kaip praeina pro kūno ribas kiaurai į vidų ir liečia ar net šiek tiek spaudžia vidinius organus, lyg juos valydama ar pakraudama stipria energijos srove.

Tas pats ir su srautais per trečiąją akį, kai visa tai pirmąjį kartą atvėriau, po to nesunkiai galiu vėl grįžti prie šių būsenų, net ir ne meditacijos metu, jeigu vėl susitelkti ties jomis.

Mano manymu, kad visa tai suveiktų tinkamai, labai svarbų vaidmenį atlieka jau minėta aukščiau koncentracija, įaugimas į Žemę kojomis, augimas iki jūsų pasirinktos žvaigždės ir susiliejimas su ja į vieną, kai jūsų trečioji akis atsiduria konkrečios žvaigždės centre, po ko paprastai ir atsiverdavo Sahasrara ar septintoji kosminė čakra ir prasidėdavo srautai per galvos viršų.

Visa tai, neabejotinai vyksta trečiosios akies pagalba. Ir kiek aš įtariu, net ir kitų meditacijų metu, panaudojus tokią pačią koncentraciją, tai galbūt gali pavykti.

Mityba

Nemažą vaidmenį praktikuojant dvasines ar energetines praktikas vaidina mityba. Paraleliai su progresu dvasinėse praktikose aš perėjau vis ant aukštesnių mitybos formų, kas irgi ne mažiau svarbu, ir apie ką jau ne kartą rašiau kituose savo straipsniuose.

Stipriai užnuodytas kūnas visada trukdys šiems pasiekimams. Nors mano atveju, aš dar vis rūkau, nors ir tai vienintelis žalingas įprotis, kuris liko, apie kurį kolegos ezoterikai teigia, kad tai vienintelis mano įsižeminimas, koks dar pas mane likęs, kad visai „neišskrisčiau” į kosmosą.

---

Straipsnio autorius: Arvydas G., 2020 m. Vilnius.