Vedos

Manoma, kad vedas sukūrė arijai, apie kuriuos ir pačias vedas egzistuoja daug hipotezių.

Žodis „veda“ (वेद) senovine sanskrito kalba reiškia žinias. Skirtingos vedos saugoja žinias apie skirtingus dalykus, pvz.:

• Rigveda (ऋग्वेद) – giesmė, eilės ar giesmių žinojimas – laikoma viena seniausių vedų;
• Samaveda (सामवेद) – gaida ar giesmių rinkinys – aukojimo formų veda;
• Jadžurveda (यजुर्वेद) – šventoji seka – dainų veda;
• Atharvaveda (अथर्ववेद) – ugnies žynių „atharvanų“ – užkeikimų veda. Ilgą laiką nebuvo laikoma veda ar šruti;
• Ajurveda (आयुर्वेद) – gyvenimas (ajus) ar veda apie gyvenimą, prieštvaninė medicina;

Lietuvių kalba irgi turi ne vieną sanskrito žodį ir net žodžių, kurie susiję su žodžiu „veda”. Pavyzdžiui: vadas, vedlys, vedantysis, vesti – žmogus, kuris žino ir dėl to jam patikėta kitus vesti, žinoti – vesti ir pan.

Rusų kalboje galima rasti dar daugiau sanskrito žodžių, ypač senoviniuose dialektuose, tame tarpe ir susijusių su žodžiu „veda”, pvz., ведьма, ведун (žynė, žynys – žinios ar vedos), ведать (žinoti) ir t.t…

Vedos. (autorius nežinomas)

Vedų amžius

Visuotinai priimta manyti, kad vedos buvo sukurtos II – I tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Tačiau kaip tada paaiškinti, kad pagal vedas dabar yra „Kalijuga“ (ar geležies) epocha, kuri prasidėjo 3012 m. prieš mūsų erą ir viso užtruks 432 000 metų.

Vedose pasakojama ir apie senesnes „Juga“ epochas, kurios buvo prieš dabartinę epochą: Satjajuga (arba Kritajuga – užtruko 1 728 000 metų), Tretajuga (užtruko 1 296 000 metų) ir Dvaparajuga (užtruko 864 000 metų), kurių amžių kartu sudėjus gausime 3 888 000 ar beveik 4 milijonus metų.

Iš kur ši informacija atsirado vedose, jeigu pagal visuotinai priimtą manymą, vedų tada dar nebuvo?

Tai stipriai verčia abejoti visuotinai priimtu manymu, kad vedoms tik apytiksliai 3 – 4 tūkstančiai metų ir leidžia daryti prielaidą, kad šios žinios yra ženkliai senesnės, kas kelia sekančius klausimus – ar vedos skaičiuoja pirmą Juga ciklą? Galbūt jos yra daug senesnės?

Ką laikyti vedų pradžia?

Kita vertus, galbūt kaip vedų pradžią, šiuolaikiniai žmonės supranta jų užrašymo momentą. Tokiu atveju tai nereiškia, kad vedos atsirado būtent tuo metu, tik kad jos tada buvo užrašytos.

Indijoje („Bharat”) ilgą laiką nebuvo popieriaus ar pergamento, tuo pačiu ir galimybės ilgam laikui įamžinti informaciją. Buvo bandoma rašyti ant palmių lapų, tačiau šis būdas saugoti rašmenis nebuvo ilgaamžis. Tik arabų pirklių dėka, vėliau į Indiją buvo atvežtas pergamentas ir atsirado galimybė jas užrašyti.

Tačiau daug amžių prieš tai, beveik visame senoviniame pasaulyje egzistavo tradicija – žinias ar knygas perduoti iš lūpų į lūpas ir tokiu būdu išgyveno daug senovinių veikalų ne vien Indijoje.

Vedų kilmė

„Platesne prasme vedos atitinka informacijos aibę, įvardijamą kaip šruti – [tai, kas] išgirsta, išklusta“ – Vikipedija.

Indijoje visuotinai priimta manyti, kad vedų informaciją meditacijų metu gaudavo stipriai dvasiškai ištobulėję žmonės. Tai masiškai vyksta visame pasaulyje ir šiandieną. Šiuo metu tai vadinama „Čenelingu“.

Tokiu būdu gauta informacija, gali būti nuo įvairių dvasinių mokytojų ar kitų esybių, seniau egzistavusių dvasingų žmonių ar kitų būtybių ir įvairaus lygmens nežemiškų civilizacijų.

Dėl to neįmanoma nustatyti tikslaus šių žinių autoriaus. Galima apibrėžti tik datą, kada vedos buvo užrašytos ir kas jas užrašė. Tačiau prieš šias žinias užrašant, jos galėjo egzistuoti visą amžinybę, trilijonus metų ir daugiau…

Kadangi kalba eina apie nematerialius matmenis, kuriems greičiausiai neaktuali materialaus pasaulio entropija (pvz., hipotetinis didysis sprogimas), kur galbūt visai kitaip skaičiuojasi laikas, jeigu šiuose matmenyse jis iš viso egzistuoja.

Tokiu būdu nėra jokių ribų, išskyrus tas, kurios yra mūsų sąmonėje, kokio senumo gali būti vedos.