Mitybos formų gidas
Mityba yra labai svarbus žmogaus išsivystymo ir sveikatingumo faktorius. Iš mitybos ir fizinio lavinimo susideda fizinio kūno tobulinimas. Fizinis kūnas yra vienas iš trijų esminių vystymosi aspektų (dvasia, kūnas, ir sąmonė).
Sveikatą per dvasios, kūno ir sąmonės aspektus, jų harmoniją bei tęstinumą gvildena vedinė medicina „Ajurveda“ (Sanskr. „ajur“ – gyvenimas, „veda“ – žinios). Pagal šią filosofiją, žmogaus sveikatą atspindi šių jo aspektų išsivystymo lygmuo, būklė, harmonija ir pan.
Kaip pasiekti aukštesnes mitybos formas
Pirmoje eilėje, aukštesnes mitybos formas įmanoma pasiekti tik darnioje harmonijoje su sąmone bei įsitikinimų sistema. Pavyzdžiui, jeigu apstoti valgyti mėsą tuo metu kai esame įsitikinę, kad be jos negalime, mes tik pakenksime savo sveikatai.
Antroje eilėje, labai svarbi yra švara, kokio švarumo yra mūsų fizinis kūnas, kaip stipriai jis užterštas įvairiomis medžiagomis, kurioms ne vieta mūsų organizme. Tai įvairios cheminės medžiagos, kurios pakliūna į mūsų organizmą iš vidaus ar išorės, pvz. kartu su maistu ar gėrimais, per namų apyvokos dalykus, skalbimo ar higienos priemones, drabužius, kosmetiką, plaukų dažus ir t.t… Tai liečia ir svaigias medžiagas, vaistus ir pan.
Kas liečia mitybą ir dvasinį vystymąsi, švaros sąvoka turi daug platesnę prasmę ir apima ne vien fizinį kūną. Kaip švara Indijoje suprantama dvasios, kūno ir sąmonės švara. Toks suvokimas puikiai tinka ir šiuo atveju. Užteršta sąmonė, dvasia ar kūnas gali tapti kliūtimi siekiant aukštesnės mitybos formos ar tolimesnio vystymosi.
Aspektų vibracijos
Priklausomai nuo konkretaus aspekto (dvasia, kūnas ar sąmonė) išsivystymo, jis vibruoja skirtingu dažniu. Jo vibracijos taip pat priklauso ir nuo jo užterštumo.
Jeigu mūsų dabartiniai vystymosi pasiekimai šiuose aspektuose yra per menki ar kitaip tariant, jų vibracijos yra per daug žemos – mums tuo metu gali būti neprieinama pageidaujama aukštesnė mitybos forma ir mėginimai nepaisant nieko ją vis tiek praktikuoti, net gali pakenkti mūsų gerbūviui ar sveikatai.
Net jeigu mes esame pakankamai išvystę šiuos savo aspektus ir jų pasiektų vibracijų lyg turėtų pakakti, kad pereiti ant pageidaujamos mitybos formos, tačiau jeigu juose egzistuoja „tarša“, tai įtakos šių aspektų vibracinį nuosmukį. Tokiu atveju, kol nepasieksime jų švaros ir vibracijų pakilimo, atitinkama mitybos forma mums irgi gali netikti ar net kenkti.
Kas liečia mitybą, labiausiai svarbus yra fizinio kūno aspektas. Jis gali būti užterštas nikotinu, alkoholiu, narkotikais ar bet kokiomis kitomis cheminėmis medžiagomis. Verta paminėti, kad ir po valgymo mūsų vibracijos kuriam laikui tampa šiek tiek žemesnės.
Fizinio kūno švara
Vienas iš būdų išvalyti mūsų organizmą nuo taršos yra organizmo valymo dienos, pvz. vieną dieną į savaitę nieko nevalgyti ir gerti tik vandenį, kad organizmas galėtų tuo metu pašalinti iš savęs įvairias kenksmingas medžiagas.
Gausus prakaitavimas bei gera nuotaika su tuo turėtų puikiai derintis. Taip pat, prie organizmo švaros gali prisidėti ir sąmoninga mityba.
Sąmoninga mityba
Tai požiūris į sveikatą ar mitybą kiek per kitą prizmę. Šią sistemą galima taikyti nuo bet kurio mitybos lygmens.
Sąmoninga mityba – tai terminas, kuris gimė bandant apibūdinti manąją mitybos sistemą. Pavyzdžiui, kad ir šiuo metu esu veganas, bet šios sistemos dėka nevartoju dar ir labai daug kitų dalykų, kurie yra sąlyginai „nekalti“ veganams ar vegetarams pagal jų mitybos doktrinas.
Sąmoninga mityba – tai domėjimasis sveikata ir pavojingomis medžiagomis, kurios gali būti maisto produktų sudėtyje, saugių ar sveikesnių jų alternatyvų paieška, kad juos jais pakeisti išvengiant mitybos įpročių pokyčių. Taip pat, šioje sistemoje tai atliekama harmonijoje su sąmone.
Sąmoningos mitybos pokyčių ciklas susideda iš sekančių etapų:
- Informacijos apie pavojingas medžiagas produktuose atradimas;
- Saugesnių maisto produktų, kurie pakeistų nesaugius paieškos;
- Įsisąmoninimas, nusistatymas ir galutinis apsisprendimas siekti pokyčių ir visam laikui pakeisti pavojingus produktus saugesnėmis jų alternatyvomis (2 ir 3 etapai man kartais užtrukdavo ir po 6-12 mėn.);
- Integracija ar realūs mitybos pokyčiai;
- Organizmo adaptacija prie mitybos pokyčių (6 mėn.). Adaptacijos laikotarpio metu nerekomenduojama pradėti kitų mitybos pokyčių. Priešingu atveju, jeigu jų metu jūsų būklė pablogės, jums bus sunku suprasti kas tiksliai įtakojo kilusias problemas.
pH derinimas
Visi produktai turi tam tikrą pH – rūgštingumo ar šarmingumo rodiklį. Produktų derinimas pagal pH reiškia panašaus pH produktų derinimą, vienu metu nevartojant ir rūgštinių, ir šarminių produktų, kadangi jų įsisavinimui yra reikalingos skirtingos terpės.
Kad įsisavinti šarminius produktus (pvz. mėsa, riešutai), organizmui bus reikalingos stiprios rūgštys, kurios rūgštins mūsų organizmą ir žemins jo pH bei vibracijas. To pasekoje, organizmo terpė virs į labiau rūgštinę ir mažiau atsparią ligoms.
Taip pat, kad įsisavinti rūgštinius produktus (pvz. slyvas, obuolius ar apelsinus), organizmui bus reikalingi šarmai. To pasekoje organizmo pH augs, jo vibracijos aukštės ir jo terpė virs į labiau šarminę ar atsparią ligoms.
Vienu metu vartojant ir šarminius, ir rūgštinius maisto produktus, organizmas įsisavins tik tuos iš jų, kurių kiekis dominuos. Kiti suvartoti produktai tuo metu jame ges. Jų gedimas gali atsiliepti įvairiomis neigiamomis pasekmėmis, kaip pvz. viduriavimas.
Pavyzdžiui, pirmiau suvalgius mėsos ar riešutų, kad įsisavinti šiuos stipriai šarminius maisto produktus, organizmui prireiks rūgštinės terpės ir stipriųjų rūgščių. Jeigu tuo metu iš karto suvalgyti ir obuolių ar slyvų, kurių pH yra rūgštinis, jie organizme lauks savo virškinimo eilės ir bus veikiami vienų iš stipriausių rūgščių, kurios skatins labai greitą jų puvimą ir gedimą.
Priešingo pH produktus geriausiai valgyti tik praėjus tam tikram laikui, kai jų virškinimas jau yra baigtas. Bet paprastai mes daug ankščiau pajuntame alkį. Taip pat, galima valgyti produktus eilės tvarka, pagal pH, pradedant nuo žemiausio pH produktų ir tęsiant vis aukštesnio pH produktais, kad tokiu būdu jiems netektų „laukti eilėje“. Tarp skirtingo pH produktų vartojimo periodų vis tiek geriau daryti virškinimo pertraukas.
Verta užsiminti, kad daržovės tinka ir su šarminiais, ir su rūgštiniais produktais.
Skirtingų mitybos formų energijos sąnaudos
Priklausomai nuo mitybos formos yra reikalingos skirtingos energijos sąnaudos, kad įsisavinti maistą ir pašalinti su juo į organizmą pakliuvusias kenksmingas medžiagas.
Dmitrijaus Lapšinovo teigimu, visavalgiai tokiu būdu praranda apie 80% savo energijos rezervų. Likusieji 20% paskirstomi po lygiai, po 10% protinei ir fizinei veiklai. Dėl to, kad jaustis gerai, visavalgiams tenka labai daug valgyti ir nuo to jie jaučiasi apsunkę.
Jiems po to atrodo, kad greičiausiai būtų neįmanoma privalgyti iš to, ką valgo vegetarai, veganai ar žaliavalgiai. Nes palyginus su jų maisto kiekiais, tai yra labai nedaug. Tačiau, tokiu būdu jie neįvertina keleto faktorių.
Kuo aukštesnė mitybos forma, tuo mažiau energijos reikia šiems procesams ir atitinkamai, reikalingas mažesnis kiekis maisto. Taip pat, aukštesnių mitybos formų racionas yra daug sveikesnis, naudingesnis bei maistingesnis.
Vegetariškos mitybos atveju, kad įsisavinti maistą ir iš organizmo pašalinti pavojingas medžiagas, švaistosi apytiksliai 70% energijos išteklių. Veganai praranda jų dar mažiau. O žaliavalgių atveju, tai tik apytiksliai 50-60%.
Energetinių mitybų atveju, maisto įsisavinimui nešvaistoma beveik jokios energijos ir imuninė sistema tuo metu gali atsistatyti. Dėl pakankamai aukštų vibracijų pas pranavalgius įsijungia vidinė alchemija ir visos reikalingos organizmui medžiagos yra sukuriamos (transmutuojamos) iš jos. Šiek tiek jos išeikvojama žuvusių ląstelių ir panašių dalykų išvedimui iš organizmo. Pranavalgiai paprastai tuštinasi tik kartą į savaitę ar net rečiau.
Aukštesnių mitybos formų nauda
Jeigu jūs praktikuojate dvasinį vystymąsi ar magiškus menus, turite sąlyginai neblogą intuiciją, pojūčius ar kitus sugebėjimus ir viso labo esate tik, pvz. visavalgis, tai ypatingai aktualu jums. Nes jūsų atveju mitybos pokyčiai gali ženkliai prisidėti prie jūsiškio tobulėjimo ir augimo. Iš to jūs galite laimėti daugiausiai. Tai lyg verslininkui geras sandėris.
Fizinis kūnas yra dvasinių ir mentalinių energijų laidininkas. Jeigu jis yra stipriai užterštas ir mažai išvystytas, jo varža bus didelė ir per jį su dideliu pasipriešinimu vaikščios šios energijos. Tokiu atveju bus ne vien mažesnis įvairių praktikų efektyvumas, bet ir šios energijos kenks jūsų fiziniam kūnui. Dar aukštesnių lygių energijos tokios būklės kūnui iš viso gali būti pražūtingos.
Vystant mitybą ir švarėjant jūsų fiziniam kūnui, jo pralaidumas auga ir tuo pačiu atsiveria galimybės saugiai dirbti su dar aukštesnėmis energijomis. Taip jūs įkopsite į jums dar neregėtas evoliucines bei jūsų sugebėjimų ar pojūčių aukštumas. Jūsų vibracijos ir sąmoningumas tokiu būdu augs, stiprės energetika bei biolaukas. Tai jums atvers tolimesnius jau turimų įgūdžių ar pojūčių lygmenis bei padės atrasti ir naujų.
Tai aktualu ir žmonėms, kurie yra susiję su kūryba. Nes aukštesnės energijos, didesnis sąmoningumas ir aštresni pojūčiai gali prisidėti prie jūsų kūrybinių rezultatų ir padėti jums pasiekti dar aukštesnes kūrybiškumo aukštumas.
Ieškantiems žinių, tai irgi palengvins jų atradimą, kadangi puoselės jų sąmoningumą bei vibracijų augimą, kas jiems palengvins priėjimą prie Gajos informacinio lauko ar Akašos kronikų, kur slypi visos šios planetos žinios.
Mitybos formų lygmenys
Kuo aukštesnė mitybos forma, tuo aukštesnio dvasios, kūno ir sąmonės išsivystymo ar vibracijų jai prireiks, kad nedarant sau žalos ant jos pereiti. Ypač tai liečia fizinio kūno išsivystymą, švarą ir jo vibracinį lygmenį.
Jeigu aukštesniojo lygmens mityba jums pradėjo kenkti, tai gali reikšti, kad jūs nepakankamai puoselėjate savo dvasios, sąmonės ir ypatingai kūno aspektus, kad jų vibracijos tapo per daug žemos ir daugiau nesuderinamos su jūsų pasirinkto lygmens mityba, kurią jūs dėl to toliau negalite saugiai ir nedarant žalos savo sveikatai praktikuoti.
Tai dažnos klaidos, kurios yra būdingos daugeliui žmonių, kurie būdami tam nepasiruošę bando pereiti ant aukštesnių mitybos formų ir tokiu būdu tik sau pakenkia. Po to šie žmonės viešai dalinasi savo patirtimis, kas liečia jų išbandytą mitybą, lyg dėl jų veiksmų ji buvo kalta.
Aukštesnės mitybos formos nėra skirtos kiekvienam žmogui. Daugeliui iš jų reikalinga pasiekti pakankamą švarą ir išsivystymą dvasios, kūno ir sąmonės aspektuose. Šie pokyčiai taip pat turi vykti harmonijoje su jūsų sąmone bei įsitikinimų sistema. Priešingu atveju jūs tik tokiu būdu sau pakenksite. Tai svarbu!
Mitybos formas galima išvardinti sekančia tvarka (pradedant nuo mažiausio ir baigiant didžiausiu išsivystymu):
- Visavalgystė;
- Vegetariška mityba;
- Veganiška mityba;
- Žaliavalgystė;
- Vaisiavalgystė;
- Skysčiavalgystė;
- Badavimo ciklai;
- Sauliavalgystė [1];
- Pranavalgystė [1];
- Ir kt.[2]
Kokį „laiptelį“ jums bepavyktų pasiekti, visada bus dar aukštesnis!
[1] Energetinė mitybos forma.
[2] Apima ne vien mitybą, kuri šiame lygmenyje jau yra pranavalgystė, tačiau ir sugebėjimą kvėpuoti ne vien per kvėpavimo organus, bet ir be jų per odą. Remiasi koncepcija – jeigu kūnui atimti galimybę kažką gauti vienu būdu (maistą, orą, pojūčius ir pan.), jeigu jo vibracijos yra tam pakankamai aukštos, organizmas atras kitus būdus kaip tai kompensuoti. Tai jokiu būdu nesuveiks nepasiekus reikiamų vibracijų. Šiam lygmeniui jos turi būti labai aukštos. Liaudiškai išsireiškus, tai jau „šventųjų lygmuo“ (žr. Anuloma Pranajama, Tamsusis retritas, Samadhi).
Mono
Beveik su visomis ne energetinės mitybos formomis, pageidaujant, galima derinti „mono“ koncepciją. Pagal šią koncepciją, žmonės stengiasi kuo ilgiau valgyti vieną produktą (pvz. obuolius). Praktikuojant „mono“, jeigu jūsų vibracijos yra per žemos, jūs galite sau pakenkti.
Mitybos formos
Visavalgystė
Valgančių viską iš eilės žmonių organizmas paprastai yra didžiausios degradacijos būsenoje. Dėl tokios mitybos jis yra stipriai užterštas ir aukštesnės mitybos formos tokioje būklėje bus sunkiai įmanomos. Tam paprastai tada trukdo didžioji dalis aspektų: dvasia, kūnas ir sąmonė.
Galima dar prastesnė situacija, jeigu žmogus vartoja dar ir papildomas chemines medžiagas, pvz.: vaistus, alkoholį, narkotikus, turi visą aibę priklausomybių ir t.t… Tačiau, net ir be jų, šioje evoliucijos stadijoje žmogus dažnai serga, nevaldo savo likimo, jam nutinka įvairios nelaimės, jo intuicija veikia silpniausiai ir t.t…
Organizmo terpė gan dažnai tada yra rūgštinė (pvz. rėmens deginimas) ir mažiausiai atspari ligoms.
Stipriai užrūgštinto organizmo atveju, jo vibracijos yra pačios žemiausios. Jos tokiu atveju įeina į rezonansą su ligomis, įvairiomis nelaimėmis, prasta nuotaika ir žmogus prie savęs pritraukia tik dar daugiau šių dalykų ar tokių pat žmonių.
Tokios žemos vibracijos paprastai pritraukia bakterijas ir virusus. Jie pagal jas identifikuoja tokio žmogaus organizmo ląsteles, kaip mirusias ar artimoje mirčiai būsenoje. Tai šioms bakterijoms ar virusams pasitarnauja kaip signalas, kad laikas pradėti materijos utilizavimą, kuri buvo panaudota šiose ląstelėse, kad vėliau ją būtų galima ir vėl panaudoti. Tai žmonės laiko ligomis.
Labiausiai žmogui vystytis tokiu atveju trukdo jo organizmo užterštumas, nuo kurio ir vertėtų pradėti.
Dalį taršalų žmogus gali pašalinti per prakaitą, užsiimdamas sportu ar kitokia fizine veikla, lankydamasis pirtyje ir t.t… Jeigu fizinė būklė yra labai prasta, pradžioje tai gali būti tiesiog vaikščiojimas ar lengvi judesiai, kažkokia veikla, kuri yra susijusi su jais, fizinis darbas, šokiai, vėliau galbūt sportas ir t.t…
Taip pat, ne pro šalį būtų ir organizmo valymo dienos, pvz. kartą į savaitę. Tačiau jeigu jos yra sunkiai įgyvendinamas dalykas, pradžiai gali tikti labiausiai kenksmingų produktų atsisakymas ir jų pakeitimas mažiau pavojingomis alternatyvomis (žr. Fizinio kūno švara).
Vegetariška mityba
Tai labai puiki pradžia ir vienu laipteliu aukščiau, kurį greičiausiai sunkiausia žengti pradžioje. Jį žengdami žmonės susiduria su kardinaliais pokyčiais nes apstoja valgyti mėsą. O juk daugelis žmonių yra įtikinti į tai, kad be mėsos neįmanoma gyventi ir juo labiau išlikti sveikiems. Tai mūsų sąmonei sukuria didžiausią kliūtį, kurią nelengva įveikti.
Pirmiausiai rekomenduojama atsisakyti galvijų mėsos, paukštienos ir ant galo žuvies. Tarp skirtingų dalykų atsisakymo gali būti neribotos trukmės pertraukos. Atsisakius visos mėsos ir žuvies dar vegetarui lieka kiaušiniai ir pieno produktai, kuriuos jis gali valgyti toliau. Kiaušiniai neblogai kompensuoja mėsą, kaip ir be jų galima vartoti ir kitus jos pakaitalus, pvz. lęšius, avinžirnius, brokolius, įvairius riešutus ir daugelį kitų dalykų, kurie gali visiškai numalšinti jos norą.
Jeigu vegetaras nešalina iš savo raciono įvairių cheminių medžiagų bei toliau vartoja alkoholį, vaistus ar kitas chemines medžiagas, vibracijų ir užterštumo prasme jis palyginus nedaug skiriasi nuo visavalgio. Be abejo, jo moraliniai orientyrai yra daug aukštesni nes jis neprisideda prie gyvūnų žudymo ir tokiu būdu nekuria tam paklausos. Bet vartodamas chemines medžiagas jis savo organizmą laiko stiprokai užterštoje būklėje (žr. Fizinio kūno švara).
Be cheminių medžiagų, labiausiai vegetarų organizmą rūgština saldumynai ir pieno produktai. Tačiau šią žalą jie pradeda jausti tik kai jų organizmas pasiekia sąlyginai aukštą švaros lygį, ko gali nepavykti pajusti prieš tai neatsikračius perdirbto cukraus ir produktų su juo. Šie dalykai tada jiems pradeda labiausiai trukdyti ir gadinti jų gyvenimo kokybę. Tai gali tapti perėjimo ant veganiškos mitybos priežastimi.
Pieno produktai taip pat „užkliūna“ ir ekologams, kadangi per gyvulininkystę stipriai išauga anglies dvideginio (CO2) emisijos ir tai prisideda prie ekologinės situacijos prastėjimo. Socialinėje erdvėje kai kurie žmonės dėl to net gali „atakuoti“ vegetarus.
Jeigu vegetaro organizmas yra labai švarus, jis pradės jausti taršą ir nuo kiaušinių. Tai pasireikš lyg vienos ar kelių dienų „pagirios“ ar detoksikacija po eilinės kiaušinių porcijos suvartojimo, kas juos irgi skatins pereiti prie veganiškos mitybos.
Problema tame, kad per bet kokią gyvulinio cholesterolio formą, ar tai būtų mėsa, pienas ar kiaušiniai, į mūsų organizmą pakliūna tos medžiagos, kurios teršė ir šių gyvūnų organizmus. Tai cheminės medžiagos, kurios pakliuvo į jų organizmą per maistą, kaip ir per įvairias šiems gyvūnams suleistas vaistų injekcijas, po ko šie visi taršalai kaupiasi jų, o vėliau, pakliuvę per maistą pas mus ir mūsų organizme.
Veganiška mityba
Pasiekus veganišką mitybą galima pamiršti antsvorį ir specialias dietas, kurios yra skirtos kovai su juo. Priaugti svorio tada įmanoma tik ilgą laiką labai mažai judant ir itin daug valgant. Jeigu mityba yra prastai subalansuota, veganams net gali trūkti kalorijų.
Veganiškos mitybos atveju jau beveik niekas nerūgština žmogaus organizmo, nes dažniausiai žmogus dar prieš tai atsikrato visų jo organizmą rūgštinančių dalykų, kaip pvz. perdirbtas cukrus ir gaminai iš jo.
Pagrindiniu taršos šaltiniu tada tampa virtas ar keptas maistas. Tai gali juos vesti link žaliavalgystės. Nors kai kuriems iš jų ir taip yra būdinga pereiti ant žaliavalgiškos mitybos šiltų orų metu. Tai lyg pereinamoji stadija.
Toli gražu ne visi žmonės pasirenka veganišką mitybą ar gyvenimo būda dėl sveikatos ar dvasinio tobulėjimo. Didžioji dalis veganų jį pasirenka dėl meilės gyvūnams. Jiems yra visiškai nepriimtinas bet kokių gyvūnų žudymas, valgymas, išnaudojimas ar kankinimas.
Veganai, tai ne vien vegetarai, kurie tiesiog papildomai nevalgo ir kiaušinių bei pieno produktų, bet ir savo buityje nenaudoja jokių dalykų (pvz. baldų ar drabužių), kurie yra pagaminti iš gyvūnų ar juos kankinant bei išnaudojant (pvz. išbandant kažkokius produktus ant jų).
Jie pasižymi aukštais moraliniais idealais. Didžioji jų dalis yra būtent tokia.
Žaliavalgiška mityba
Tai sekantis žingsnis po veganiškos mitybos. Žaliavalgiai nevalgo visų maisto produktų, kurių nevalgo ir veganai, bet papildomai dar vengia ir maistą virti ar kepti. Dėl to iš jų mitybos raciono pasišalina dar daugiau produktų, kurių neįmanoma valgyti termiškai neapdorotoje formoje.
Žaliavalgiams irgi negresia antsvoris. Praktikuojant šią mitybą svoris su laiku savaime susitvarko.
Žaliavalgystės pagrindinis akcentas yra išsaugoti maiste enzimus (fermentus), kurie žūsta pasiekus 40 laipsnių temperatūrą. Juos turi bet koks, net ir mūsų organizmas, tame tarpe ir įvairūs augalai, vaisiai ar daržovės. Enzimai – tai lyg savotiškos biologinės instrukcijos, kurių pagalba mūsų organizmas gali atpažinti kokie tai produktai ir dėl to daug teisingiau juos įsisavina.
Nors ir iš šono gali pasirodyti, kad žaliavalgiai galbūt valgo nedaug ar ne itin sočiai ir klausimas ar jie iš viso nuo tokio maisto pavalgo, tačiau jų mitybos racionas yra daug naudingesnis organizmui ir turtingesnis daugeliu komponentų, kurie žūsta virimo ar kepimo atveju. Tokiu būdu, iš daug mažesnio maisto kiekio jie gauna daug daugiau naudos. Dėl to jiems nereikia labai daug valgyti.
Valgydami žaliavalgišką maistą žmonės gan greitai pasijunta sotūs ir kupini jėgų. Išimtiniai atvejai gali būti, jeigu maistas yra užterštas, pvz. trąšomis ir pan.
Paprastai, geras maistas sukelia sotumą ir žmogus nuo jo pasijunta kupinas jėgų. Jo nekamuoja alkis ar noras kuo daugiau prisivalgyti. Jeigu jums vis norisi be sustojimo valgyti, jus greičiausiai paveikė maiste esančios cheminės medžiagos. Po valgymo padidėjęs kraujospūdis irgi yra dažnas apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis simptomas.
Žaliavalgiams yra būdingas maisto džiovinimas (pvz. džiovintuvų pagalba), daigų auginimas ir valgymas, įvairių dalykų mirkymas prieš valgant (pvz. riešutų), kad juos organizmas galėtų daug lengviau suvirškinti. Gan dažnai jie naudoja ir „blenderį“.
Jiems taip pat labai svarbu yra higiena, gerai nuplauti ir švariai bei saugiai, pvz. nuo įvairių vabzdžių saugoti maisto produktus. Juk jie negalės kaip visavalgiai ar veganai šio maisto virti ar kepti.
Vaisiavalgystė
Vaisiavalgystė – tai žaliavalgystės atmaina, kai žmogus minta vien vaisiais. Retkarčiais žaliavalgiai pereina ant tokios mitybos trumpesniam ar ilgesniam laikui. Jeigu jūs esate žaliavalgis ir jūsų netraukia maitintis vien vaisiais, taip ir nesielkite. Tačiau, jeigu jums tai patinka ir organizmas to trokšta, kodėl gi ne.
Tam reikalingas labai švarus organizmas ir gan aukštos vibracijos. Dvasinio tobulėjimo prasme, tai truputį aukštesnė pakopa, kurios metu galimos kiek aukštesnės vibracijos bei didesni pasiekimai. Tačiau, per prievartą taip maitintis nederėtų.
Skysčiavalgystė
Skysčiavalgystė – tai maitinimasis vien skysčiais ir tyrelėmis. Skysčiavalgystės atveju nieko neturėtų būti valgoma kietame pavidale. Viskas turi būti susmulkinama ir sutrinama, kad pavirstų skysčiu ar tyrele.
Kietą maistą galima ir labai stipriai sukramtyti burnoje, kad jis tokiu būdu pavirstų į tyrę. Taip jį dar ir gerokai „apvirškins“ jūsų seilės, dėl ko jį eis daug lengviau įsisavinti. Juk pirmasis virškinimo etapas vyksta burnoje, seilių pagalba. Iš čia kilo ir išsireiškimas apie maistą – „lyg tirptų burnoje“.
Panašu, kad viskas prasidėjo nuo keleto istorijų, kurias per vieną iš savo seminarų papasakojo Dmitrijus Lapšinovas.
Laikais, kai jis dar sportavo kovos menus, jie su draugu viešėjo Tailande, kur vyko sportinės varžybos. Tenai jo draugas susipažino su mergina, kuri iš išvaizdos jų manymu atrodė 25 metų amžiaus. Tačiau, geriau su ja susipažinęs jo draugas sužinojo, kad jai 60 metų. O taip jaunai jos teigimu ji atrodė dėl to, kad žinojo kaip reikia maitintis. Vėliau paaiškėjo, kad ji maitinosi vien skysčiais ir tyrėmis.
Kaip papildomą argumentą, kas liečia skysčiavalgystę, D. Lapšinovas pateikė dar vieną istoriją, apie laikus, kai jo senelis buvo Sibiro tremtyje.
Lageryje, kur buvo ištremtas jo senelis, visus tremtinius maitino beveik iš viso nesmulkintomis virtomis bulvėmis. Daugelis žmonių, greičiausiai iš bado, jas tokias ir „rijo“, dideliais kąsniais ir beveik nekramtydami. Tačiau, jo senelis prisiminė liaudies išmintį, senovinę patarlę, kuri apytiksliai skambėjo taip – „jeigu maistą prieš nuryjant sukramtyti 60 kartų – jūs nesirgsite, jeigu kelis šimtus kartų – gyvensite amžinai“ ir t.t… Jo senelis ir keletas senelio draugų pasikliovė šia filosofija ir nustojo skubėti valgant bei daug kartų kramtyti kiekvieną kąsnį. D. Lapšinovo teigimu, daugelis iš šio lagerio gyventojų taip ir neišgyveno, skirtingai nei jo senelis bei jo draugai.
Pranavalgystė
Apie tokius žmones periodiškai galima išvysti pranešimus ne vien alternatyviose, bet ir „mainstream“ naujienose. Kartais tai būna žmonės, kurie nevalgo jokio maisto kelis metus iš eilės, kaip ir pasitaiko atvejų, kuriuose pranešama apie senyvo amžiaus žmones, kurie nieko nevalgo ištisus dešimtmečius ar net visą gyvenimą.
Dmitrijus Lapšinovas, apie kurį jau buvo užsiminta ankščiau, irgi yra vienas iš pranavalgių, kurio dėka man pavyko sužinoti didelę dalį šioje publikacijoje paskelbtos informacijos.
Pranavalgystę galima prilyginti dvasinio vystymosi apogėjui. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai lygmuo, kuris yra prieinamas tik prašviesėjusiems dvasiniams guru, kurie visą savo gyvenimą paskyrė dvasiniam tobulėjimui. Tačiau, šiais laikais tokių žmonių pradėjo daugėti ne vien jų tarpe. Galbūt tai susiję su pokyčiais, kuriuos šiuo metu praeina Gaja, visuotiniu dvasiniu prabudimu bei prabudusios žmonijos atėjimu. Dėl to ši informacija šiandieną yra itin svarbi ir aktuali.
Kaip pereiti ant energetinės mitybos
Pirmoje eilėje, žmogaus organizmas turi būti idealiai švarus, įskaitant ir „nesugriautą“ jo mikroflorą. Bet koks užterštumas ar patirta žala tam taps kliūtimi. Sugriautą organizmo mikroflorą įmanoma atstatyti. Tačiau prieš tai geriau organizmą pilnai išvalyti.
Antroje eilėje, reikalingi aukštai išlavinti dvasios, kūno ir sąmonės aspektai, kam lavinti geriausiai tinka kompleksinė dvasinė saviugda ar pavyzdžiui: meditacija, Dzen praktikos, Cigunas (didžiojo medžio technika), Joga (Anuloma Viloma – Pranajamos technikos), galbūt net „Juodasis Retritas“, „Samadhi“ ir kt.
Toliau seka 21 dienų badavimo ciklas, kurio metu galima šiek tiek maitintis tik natūraliomis sultimis, kurios turi būti stipriai atskiestos švariu vandeniu. Šio etapo metu valosi organizmas bei yra šansų persijungti ant energetinės mitybos. Tai nebūtinai pavyks iš pirmojo karto, kaip ir gali iš viso nepavykti, net ir po keleto bandymų.
Energetinės mitybos veikimo principai
Tai remiasi koncepcija, kad jeigu organizmui apriboti kažkokią iš galimybių, jis ras alternatyvių būdų, kaip tai kompensuoti. Pvz. netekus regos – sustiprėja klausa ar kiti pojūčiai. Kokie būdai tai kompensuoti bus konkrečiu momentu prieinami organizmui, kaip manoma priklauso nuo vibracijų ir kokios DNR dalys ar sugebėjimai jų dėka tuo metu yra aktyvūs.
Kad galima būtų pereiti ant energetinės mitybos, vienu metu turi sutapti keletas svarbių kriterijų, kaip organizmo švara, nepažeista mikroflora, pakankamai aukštos vibracijos, išvystyta energetika ir t.t…
Aukštos vibracijos reikalingos tam, kad organizme galėtų įsijungti vidinė alchemija. Jos dėka iš gaunamos energijos bus transmutuojamos visos reikalingos organizmui maistinės medžiagos. Vidinė alchemija Indijoje yra žinoma nuo žilos senovės.
Pranavalgiai teigia, kad jie net jaučia įvairius skonius, kaip ir kad jiems net nekrenta svoris. Jeigu vidinė alchemija neįsijungs, tai bus tik paprasčiausias badavimas.
Aukščiau jau buvo minėta, kad kuo aukštesnio lygio ar lengvesnė mitybos forma, tuo mažiau energijos reikia maisto įsisavinimui bei kenksmingų medžiagų, kurios į organizmą pakliuvo su maistu, iš jo pašalinimui. Pranavalgystės atveju, energijos tam organizmas beveik nešvaisto. Tuo pačiu, kad jaustis gerai ar sočiam, jos reikia daug mažiau.
DNR aktyvavimas
Pakraštinių „fringe“ mokslų srityse, kaip ir ezoterikoje yra gvildenama neaktyvuotų DNR dalių aktyvavimo teorija, pagal kurią dvasiškai vystantis ir aukštėjant vibracijoms aktyvuojasi ir daugiau DNR dalių bei tuo pačiu atsiveria ir daugiau antgamtinių sugebėjimų.
Šios teorijos dėka, vidinės alchemijos fenomeną galima paaiškinti iš dar vienos perspektyvos. Tai lyg vienas iš žmogaus sugebėjimų, kurio galimybė yra užkoduota kiekvieno žmogaus DNR. Tačiau, pas paprastus žmones ši DNR dalis nėra aktyvi.
Pagal šią teoriją, kuo aukštesnes vibracijas pasiekia žmogus, tuo daugiau prieš tai neaktyvuotų DNR dalių aktyvuojasi. Tai lyg sinuso ar kosinuso kreivė, kuri keliauja per mūsų DNR ir priklausomai nuo jos dažnio „paliečia“ ir aktyvuoja daugiau ar mažiau DNR dalių (žr. paveikslėlį).
Tai jau ne pirmas kartas, kai tenka pastebėti DNR ryšį su galbūt kvantine fizika. Mano manymu, tame tikrai kažkas slypi ir galbūt vieną dieną tai mokslininkai ištirs ir atras.
Oficialus pranavalgystės fenomeno paaiškinimas
Mokslininkai mano, kad kvėpuodamas žmogus gauna su oru energiją, dalį reikalingų medžiagų ir pan. Dėl to anglų kalboje pranavalgiai yra vadinami „breatharians“ (angl. „breath“ – kvėpavimas). Taip pat, sveika organizmo mikroflora gamina tam tikras maistines medžiagas, kurios irgi praverčia.
Sauliavalgystė
Sauliavalgystė yra energetinės mitybos atmaina. Tai energijos gavimas per odą, kuri apšviečiama saulės spindulių. Mano manymu, tai gali būti ir papildoma mitybos priemonė, neskaitant pagrindinės žmogaus praktikuojamos mitybos.
Deja, sauliavalgystę neteko daug tyrinėti. Tačiau , jeigu vėliau pavyks apie tai rasti įdomios informacijos, šis skyrelis bus ja papildytas.
Koks maistas, tokia ir sąmonė.
Kokia sąmonė, toks ir protas.
Koks protas, tokie ir norai.
Kokie norai, tokie ir veiksmai.
Kokie veiksmai, toks ir likimas!
– Tibeto liaudies išmintis
2019 m. redakcija. Autorius: Arvydas G.
Keletas šaltinių
Šaltiniai, tai daugiausiai seminarai, rusų kalba:
- Dmitrijaus Lapšinovo web puslapis
- [Youtube] Я не ем ничего уже 2 года.
- [Youtube] Космическое озарение
- [Youtube] Дмитрий Лапшинов семинар в С-Петербург апрель 2014 1 день
- [Youtube] Дмитрий Лапшинов семинар в С-Петербург апрель 2014 2 день
- [Youtube] Тайна праноедения раскрыта! Споры окончены
- [Delfi] Kaip sveikas maistas tampa nuodu: produktų derinimo ypatumai
- [Delfi] Kas tie enzimai?
- [LRytas] Skonio stiprikliu pagardintas maistas veikia kaip narkotikai
- [Scientific American] Processed meats pose same cancer risk as smoking, asbestos
- [Pasaulekura.lt] Sveikata ir plastikinė tara
- [Wikipedia] Neidan – vidinė alchemija
Įspėjimas
Šis internetinis puslapis bei šios publikacijos autorius griežtai nerekomenduoja turint tik tiek informacijos, kiek jos yra pateikta šioje publikacijoje, bandyti šias praktikas ir dėl to neatsako už jokias pasekmes, kurios gali kilti tokių bandymų pasekoje. Tai tik gidas, kurio tikslas yra tik apžvelgti šias praktikas ir susijusius su jomis faktorius.