Materiali ir nemateriali sferos
Įvairias žinių sferas galima suskirstyti į dvi dalis. Tai kas mums yra materialu, matoma ir apčiuopiama, ir tai kas mums yra nematerialu, nematoma ir neapčiuopiama.
Mums materialaus pasaulio spektrą apibrėžia mūsų jutimo organai, ką senovės Egipte simbolizavo skarabėjus ar penki jutimo organai. Tai ką galime pajusti šiais organais, mes laikome materialiais, realiai egzistuojančiais, apčiuopiamais dalykais ar „materialia sfera“.
Tačiau žmonės visada įtarė, kad be šių dalykų egzistuoja kažkas daugiau, ką galima pavadinti „nematerialia sfera“.
Nors materialios ir nematerialios sferų apibrėžimai yra subjektyvūs, paremti tik stebėtojų pojūčiais, šių stebėjimų metu kilusiomis išvadomis, tačiau paprastumo dėlei, toliau jas vadinsime „materialia“ ir „nematerialia“ sferomis.
Tai kas mūsų suvokimu mums yra materialu, kitose dimensijose galimai egzistuojančių būtybių atžvilgiu, gali būti priešingai – nematerialu. Tai subjektyvus, mūsų jutimo organais aprėpiamo pasaulio paveikslas.
Materiali ir nemateriali sferos. (autorius nežinomas)
Materializmas
„Materialią sferą“ geriausiai analizuoti „materializmo“ principais ir metodais. Tačiau net ir materializmas pripažįsta nematerialaus pasaulio egzistenciją. Tik daugiau svarbos skiria materialiam pasauliui. Kitaip nebūtų prasmės išskirti materialią sferą, jeigu materializmas nepripažintų nieko daugiau.
Materialistiniai metodai yra gerai mums žinomų mokslinių metodų dalis, kurių pagalba galima įvairiai ištirti materialų pasaulį, pvz., išmatuoti objekto matmenis, masę, greitį, svorį, nustatyti jo išvaizdą, spalvą, temperatūrą, chemines, fizikines savybes ir t.t…
Kvantinė fizika
Deja, daugelis mūsų suvokimu materialių dalykų yra glaudžiai susiję su nematerialiu pasauliu, ką šiuo metu tyrinėja tik kvantinė fizika. Tačiau į šią, tik XX a. atsiradusią fundamentalių mokslų discipliną, šiuo metu neatsižvelgia daugybė fundamentalių mokslo sričių.
Dėl to daugelis iš jų aprėpia tik labai siaurą pasaulėkūros paveikslo dalį, kas gali reikšti, kad šių disciplinų žinios apie pasaulį yra labai paviršutiniškos.
Viena iš sričių, kuri neatsižvelgia į kvantinį ar nematerialų pasaulį yra ir taip vadinama „tradicinė medicina“, kurios toks siauras požiūris, gali stipriai atsiliepti mūsų sveikatai!
Mano manymu, net ir genetiką vertėtų tyrinėti iš kvantinės fizikos pusės, kadangi įtariu, kad genetika yra glaudžiai susijusi su kvantiniu pasauliu.
- Užtenka prisiminti kosmose pabuvojusių astronautų pakitusią DNR (lyg jų DNR prisitaikytų prie pakitusių aplinkos sąlygų).
- Tokius eksperimentus, kai į visiškai sandarią erdvę pateko bakterijos (nors ir tai nebuvo įmanoma), ką kai kurie žmonės net pavadino kvantine teleportacija.
- Elektromagnetinių bangų pagalba perduodamą DNR informaciją, kas aiškiai demonstruoja genetikos ryšį su kvantiniu pasauliu.
Nemateriali sfera
Jeigu „materialios sferos“ objektus galima ištirti materialistiniais metodais, tai „nematerialią sferą“, šių metodų pagalba neįmanoma tyrinėti. Tam egzistuoja visai kitos disciplinos, kurios neatitinka materialistinių ar mokslinių metodų principų ir dėl to vadinamos pasieninėmis ar nemokslinėmis disciplinomis.
Tai nereiškia, kad nemokslinės disciplinos yra klaidingos. Jos tiesiog nėra mokslinės ir neatitinka mokslinių ar materialistinių tyrimų metodų, kurių paprastai juose vis tiek neįmanoma pritaikyti.
Materialistiniai ar moksliniai metodai remiasi mūsų jutimo organų priimamu realybės spektru, kas reiškia, kad net ir mokslinės disciplinos yra subjektyvios. Nes jose remiamasi subjektyvia, stebėtojo jutimo organais gauta informacija.
Nematerialių sferų tyrimo būdai
Daugelio pasaulėkūros sričių neina aprėpti materialistiniais ar moksliniais metodais ir jas tenka tyrinėti kitais būdais. Pvz. vietoj to, kad suprasti – tenka suvokti; vietoj to, kad įrodyti – tenka pajusti ir t.t… Tai griežtai kertasi su mokslinio metodo principais, kurie nepripažįsta tokių potyrių ir tai nėra blogai.
Net jeigu šių fenomenų neįmanoma mokslinių metodų pagalba patvirtinti, nepriklausomai nuo to, jie vis tiek egzistuoja. Tiesiog moksliniai metodai yra netinkami instrumentai šioms sritims tirti. Dėl to egzistuoja alternatyvios, nemokslinės ar pakraštinės („Fringe science“) tyrimų sritys, kurios juos tiria kitais būdais.
Šios disciplinos nėra klaidingos ar melagingos, bet tiesiog nemokslinės. Tiesa juk kiekvienam sava.
Mokslas ir tikėjimas
Net ir moksle yra nemažai tikėjimo ar abejonių pavyzdžių:
- Daugelyje straipsnių apie naujausius kosmoso tyrimus, galima rasti mažiausiai kelis „gal“ ar „galbūt“ teiginius.
- Psichologija tiria sąmonę ar pasąmonę ir daugelis sutiktų, kad šie dalykai egzistuoja, tačiau įrodyti jų materialios egzistencijos, šiuo metu neįmanoma. Mes negalime išmatuoti sąmonės dydžio, ją pasverti, nufotografuoti ar įvertinti kitus jos fizinius parametrus, tačiau tikime, kad ji egzistuoja.
- Kvantinė mechanika jau šiandieną susiduria su nematerialiu pasauliu ir tai nekelia nuostabos visai mokslinei visuomenei.
- Daugelis tiki į elektronus, nors ir jų nematė.
- Daugelis tiki į juodąsias skyles, kurios įrodytos tik matematiškai, tačiau niekas jų iš arti nematė, ne svėrė, neišmatavo ir materialistiniais principais nepatvirtino jų egzistencijos. Tai tik mokslininkų bandymai paaiškinti, kaip veikia visata.
- Daugelis tiki į didįjį sprogimą, tačiau niekas iš mūsų tuo metu negyveno ir savo akimis to nematė, kad apie tai paliudytų.
Alternatyvios sritys irgi ne visada turi tikslius atsakymus, o kai kuriuose iš jų, tokių iš viso negali egzistuoti.
„Mistika, paranormalūs reiškiniai, ezoterika ar NSO, tai irgi mokslas. Tik mokslas šiuo metu dar nepasiekė tiek, kad pajėgtų ištirti šiuos fenomenus. Tačiau aš tikiu, kad vieną dieną jis tai padarys!“
— Vadimas Černobrovas
