Kilusiųjų iš Plejadų savybės
Atkeliavusieji iš Plejadų (Plejadžių) sistemos yra jautrūs, mylintys ir malonūs. Visų žmonių atžvilgiu jie jaučia gilią ir nuolatinę aistrą taikai ir gerumui. Jeigu kas nors paklaustų Plejadiečio – ko jis labiausiai trokšta iš gyvenimo? Jis greičiausiai atsakytų „būti laimingu“. Jie turi malonią ir švelnią energiją, kuria mėgaujasi aplinkiniai.
Plejadiečiai yra emociški ir mylintys, tačiau trokšdami įtikti kitiems jie yra linkę šias savo savybes slopinti. Šios sistemos atstovai yra jautrūs ir greitai reaguoja į kritiką. Stengdamiesi įtikti kitiems jie yra linkę paaukoti savo asmeninius norus ir poreikius. Jiems tai gali sukelti vidinį pasipiktinimą, tačiau, užuot to, kad jie atvirai reikštų pyktį, jie pasirinks agresyvų pasyvumą, tikėdamiesi, kad į jų jausmus bus atsižvelgta ir jiems pavyks išvengti diskusijos šia tema. Plejadiečiai turi išmokti suvokti, kad tiems, kam jie stengiasi įtikti, reikėtų leisti pažinti jų asmeninius jausmus ir poreikius.
Aplinkui juos tvyrant pykčiui, nesantaikai ar įtampai, jie gali net fiziškai apsirgti. Nes jie tokiose situacijose absorbuoja aplinkinių žmonių emocijas ir net nesąmoningai pradeda tarpininkauti ir švelninti situaciją, lyg jaustųsi už viską atsakingi. Tendencija slopinti savo pačių ir absorbuoti svetimas negatyvias emocijas, jeigu jie jas po to ilgai laiko savyje, gali sukurti energetinius blokus ir net pasireikšti kaip fiziniai sveikatos sutrikimai.
Didžioji dalis jų pamokų yra išmokti nesivelti į kitų žmonių reikalus ir leisti jiems patiems praeiti tai, ką jie sau pasirinko. Jie turi išmokti justi ir kontroliuoti savo norą daryti kitus laimingais ir suvokti, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo asmeninę gerovę ir tobulėjimą. Jie turi leisti kitiems būti atsakingiems už save, kad kiti žmonės galėtų augti ir mokytis iš įvairių situacijų patys. Jiems reikia išmokti tai, kad ne jiems spręsti kada kitiems žmonėms būti laimingais ar kas jiems reiškia laimę ir vietoj to užsiimti savo asmeninės laimės kūrimu. Ėmęsi tikros atsakomybės už save ir savo laimę, Plejadiečiai pradės klestėti ir jų fizinis kūnas atsakys į tai švytėjimu.
Plejadiečiai turi vystyti savus trečiojo matmens komunikavimo įgūdžius ir savigarbą. Jiems yra svarbu atgauti savo stiprybę, išmokti bendrauti laisvai ir tokiu būdu tapti stipriais. Kartais kitiems gali atrodyti, kad jie yra kažkuo stipriai užsiėmę ar mintimis randasi kažkur toli nuo jų. Taip yra dėl jų polinkio kritikuoti savo mintis iki tokio lygio, kad jie jomis po to nenori dalintis. Taip pat ir savigarbos trūkumas gali būti dažna jų problema. Dažnai jie jaučiasi taip, lyg jų mintys yra „nevertos“ būti paviešintomis ir su tuo jiems irgi reikia dirbti.
Kilusieji iš šios sistemos gali susigalvoti sau įvairių trečiojo matmens užsiėmimų, paversti juos savo įpročiais, elgesio modeliais, kad tokiu būdu pabėgti nuo realybės. Taip pat jie gali imituoti, kad kažkam kažką turi padėti ir tokiu būdu kurti naujus ryšius ar pasitikėjimą. Įvairūs trečiojo matmens užsiėmimai gali būti narkotikų ar alkoholio vartojimas, seksualinių ar romantinių dramų kūrimas bei paprasčiausias pabėgimas į kitas realybes per televiziją ar kino filmus.
Plejadiečiai išlaisvina sukauptas emocijas per verkimą. Jiems yra būdinga savyje užspausti ir kaupti emocijas. Dėl to jiems gali to prireikti. Pradėjus verkti, kitiems gali atrodyti, kad į konkrečią situaciją jie sureagavo perdėtai. Tačiau, tuo metu jie išlaisvina ne vien to momento, bet ir seniau sukauptas emocijas. Dėl bendravimo problemų su kuriomis susiduria daugelis iš Plejadiečių, jiems gali prireikti išlaisvinti šias emocijas per gerklės čakrą, pvz. verkimo formoje. Tai irgi gali sukelti įvairias fizines problemas, trukdančias kalbėti, pvz. užkimimą, kosulį ar gerklės čakros spaudimą. Su jais tai daugiau nevyks, jeigu kasdieniniame gyvenime jie išmoks bendrauti laisvai, nevaržydami savęs ir neslopindami savo emocijų. Jiems tai gali pasitarnauti kaip orientyras, kad geriau suprasti save, kad vertėtų išsakyti tai, ką jie laiko savyje ir neišsako.
Plejadiečiai turi labai stiprų tikėjimą ir pasitikėjimą. Net tamsiausiomis jų gyvenimo akimirkomis, nuo pat vaikystės jie turi stiprų savo misijos jausmą, žinojimą apie ryšį su Kūrėju, tikslą ir planą. Jie turi vidinę aistrą ieškoti atsakymų dvasingumo temomis, atrasti ryšį su dieviška galia. Pradėjus šias paieškas ir studijas prasidės jų augimas. O kai jie suvoks ryšį su kūrėju ir pradės mylėti save, kaip tobulą sutvėrimą, kokiais yra visi, daugelis iš jų jausmų, emocijų ar abejonių išblės.
* Kad nekiltų netikslumų informuoju, kad visuotinai astronomijoje ir lietuvių kalboje priimta šią žvaigždžių sistemą vadinti „Plejadėmis“, o ne „Plejadomis“, kaip ji skamba kai kuriose užsienio kalbose ir kas man dėl to yra įprastas jos pavadinimas. Mano manymu, daug paprasčiau ir sklandžiau lietuvių kalboje skambėtų ir rašyboje vartotųsi žodis „Plejados“, o ne „Plejadės“, „Pliajadžių“ ir pan. ir šią sistemą vertėtų vadinti būtent taip. Dėl to, visuose savo veikaluose, kurie yra susiję su „Plejadėmis“ aš visada vartoju būtent šį savo terminą „Plejados“.