Gyvųjų būtybių ir planetų vystymasis
Kiekviena planeta vibruoja tam tikro lygmens vibracijomis ir sudaro sąlygas joje išgyventi būtybėms, kurių vibracijos atitinka konkrečios planetos gyvybinį vibracinį diapazoną.
- Jeigu tokios būtybės per daug degraduoja ir jų vibracijos tampa žemesnėmis, nei planetoje palaikomas gyvybinis vibracinis diapazonas, joms tenka žūti.
- Kaip ir jeigu būtybės pasiekia aukštesnes vibracijas nei planetoje palaikomas gyvybinis vibracinis diapazonas, pvz. dvasinio vystymosi eigoje, jos tokiu atveju pereina į aukštesnius realybės lygmenis ar dimensijas.
Trumpiau tariant, kuo labiau būtybės vibracijų lygis priartėja prie planetoje palaikomų gyvybinių vibracinių diapazonų ribų, tuo labiau didėja šansas jai susirgti ar net žūti. Jeigu iš viso išeinama iš šių ribų, egzistencija tampa negalima.
Tai susiję ir su būtybių vibracine trejybe – kūnas, sąmonė ir dvasia. Pas kiekvieną būtybe, šie trys aspektai gali turėti skirtingų lygių vibracijas.
Atliekų perdirbimas
Žemės (toliau Gajos) atveju, įvairios bakterijos ir virusai, ką žmonės vadina ligomis, šiame pasaulyje atlieka seniau čia gyvenusių būtybių kūnų perdirbimą, kad perdirbtą materiją vėliau būtų galima panaudoti iš naujo.
Kokią materiją jau laikas perdirbti, šie maži darbininkai nustato pagal tokių kūnų vibracijų lygį, iki kurio šiuo metu sugeba degraduoti ir gyvi žmonės, po ko jie „serga ligomis“.
Sielų vystymasis
Neintegruotame pavidale sielos negali evoliucionuoti per vibracinius diapazonus, aukštinti ar žeminti savo vibracijas. Kad jos galėtų tai padaryti, joms tenka gimti planetose gyvųjų būtybių pavidale, kur jos kartu su planeta gali tai atlikti ir tokiu būdu evoliucionuoti, kelti ar žeminti savo vibracijas.
Planetos, savo ruožtu, irgi evoliucionuoja dvasiškai, palaipsniui vis pasiekdamos aukštesnius vibracinius lygius, nuo ko keičiasi ir jų palaikomi gyvybiniai vibraciniai diapazonai. Tuo pačiu metu, planetoje gyvenančios būtybės irgi dvasiškai tobulėja, pereidamos ant vis aukštesnių planetos vibracinių lygių, kokios tampa ir jų pačių vibracijos. Taip jos transformuoja savo sielų energetiką bei vibracijas.
Jeigu kokios nors gyvos būtybės degraduoja, naikina ar nuodija savo kūną, netobulėja dvasiškai ir pradeda stipriai atsilikti, jos taip pradeda artėti link žemiausios planetoje palaikomų gyvybinių vibracijų ribos, nuo ko sparčiai auga jų žūties šansai.
Tai gali būti susiję ir su tuo, kiek daug pasiekti siela užsibrėžė konkretaus gyvenimo metu.
Gaja
Gajos atveju, dėl jos ilgos dvasinės evoliucijos, ji jau yra laikoma dvasiniu mokytoju kitoms planetoms. Deja, nemaža dalis ant jos paviršiaus gyvenančių gyvų būtybių nėra pasiruošusios tolimesnei jos evoliucijai ir žus, jeigu ji ją tęs. Dėl to, Gaja ilgą laiką laukė, kad galėtų kuo daugiau šių būtybių išgelbėti, duodama joms tiek laiko jų dvasiniam evoliucionavimui, kiek ji gali. Tačiau, daugiau ji laukti negali, nes turi evoliucionuoti toliau.
Dėl to, kad Gaja tai ilgai atidėliojo, jai teks padaryti pakankamai staigų vibracinį šuolį, ne vien į ketvirtąją, bet po to iš karto ir į penktąją dimensiją, kas laukia ir tų būtybių, kurios kartu su ja sieks evoliucionuoti toliau.
Perėjimas
Tai bus labai staigus šuolis, tokiam kosminiam kūnui, kaip planeta, kurį teks atlikti ir toms būtybėms, kurios sieks toliau su Gaja kartu evoliucionuoti.
Tai reikš ne vien gan spartų planetos vibracinių lygių augimą, bet ir taip pat spartų jos gyvybinio vibracinio diapazono kilimą, kur vis aukštesnių vibracinių lygių gyvybė taps palaikoma, kaip ir vis aukštesnių, nuo žemiausių vibracinių lygių gyvybė bus toliau daugiau nepalaikoma.
Planetos energetikos valymas
Daugelis naujai ateinančių ir gimstančių Žemėje sielų šiuo metu renkasi ne vien savo pagrindinę, bet ir šios planetos energijų valymo misijas. Tokiu būdu, jie savo energetika valo planetą, kad jai ir jiems patiems vėliau būtų lengviau evoliucionuoti.
Į šį procesą yra įtrauktos ir kai kurios daug anksčiau čia atėjusios būtybės, kurios savo dvasinio tobulėjimo dėka jau pasiekė maksimalius gyvybiškai šioje planetoje palaikomus vibracijų lygius, tačiau kurias buvo nuspręsta dar palikti šioje planetoje, kad jos su savo ypač aukštų vibracijų energija prisidėtų prie planetos energetikos švarinimo.
Tokiais atvejais, jų dvasinis progresas konservuojamas ar laikinai sustabdomas, kad jos visai nenutoltų nuo planetoje palaikomo gyvybinio vibracinio diapazono ribų. Jos taip pat apgaubiamos apsauginiu lauku, kuris po to akylai prižiūrimas nežemiškų civilizacijų atstovų, kurie pašventė save šiai misijai. Dvasinę regą turintys žmonės juos gali pamatyti lyg žmones, su kuriais kartu keliauja visa svita „angelų“.
Straipsnio autorius: Arvydas G.