Depresija
Depresija – tai praradimo ar netekties jausmas, kuris ne retai kyla iš mūsų ego ir pasireiškia dėl įvairių priežasčių. Šis jausmas dažniausiai sugriauna žmogaus pasitikėjimą savimi ir gali stipriai riboti jo galimybes, potencialą, trukdyti jam pilnavertiškai sąveikauti su aplinkiniais bei funkcionuoti visuomenės veikloje. Jo pasekmės gali būti antsvoris ir įvairios priklausomybės.
Pasąmonės dėka žmonės turi savotišką psichologinę apsaugą nuo per daug didelių išgyvenimų ar stresų, įvykus kuriems jie užsidaro savyje bei stengiasi pabėgti nuo visų į savo iliuzijose sukurtus, knygose aprašomus, per filmus ar TV serialus rodomus, kaip ir kompiuteriniuose žaidimuose egzistuojančius iliuzinius pasaulius.
Požymiai
Vienas iš pagrindinių depresijos požymių yra nenoras užsiimti jokia veikla, pvz. „išlysti“ iš namų į lauką, bendrauti, leisti laiką su savo šeima, draugais ar kitais artimaisiais, dalyvauti bendruomenės ar visuomenės veikloje.
Jie gali daug laiko leisti namuose, tiesiog gulėdami lovoje, valgydami ir žiūrėdami televizorių ar kompiuterį, piktnaudžiauti svaigalais, vengti atsiliepti į žinutes, elektroninį paštą ar telefono skambučius, lyg jie veiktų kažką itin svarbaus.
Gan dažna tokio gyvenimo būdo pasekmė yra antsvoris, kuris dar labiau glumina tokį žmogų ir dar labiau mažina jo pasitikėjimą savimi. Tai lyg užburtas ratas.
Verta suvokti, kad iš bet kokios padėties yra išeitis!
Pokyčių neišvengiamumas
Depresija – tai netekties jausmas, kuris atsiranda kažko netekus. Netektys gali būti įvairios ir susiję su žmogaus praeitimi, jo prarasta finansine ar kita situacija, padėtimi, postu, artimaisiais žmonėmis, aplinka ar pačio pasaulio pokyčiais per kuriuos jis daug neteko, kaip ir pasireikšti nepatyrus pakankamo atlygio už į kažką įdėtas pastangas ar laukimą.
Daugiausiai ji susijusi su įvykiais, kurie įvyksta prieš žmogaus valią ir žmogui reikia tiesiog juos priimti, nustoti kovoti prieš vienaip ar kitaip jį palietusias neišvengiamas aplinkybes, susitaikyti su jomis ir apie jas pamiršti, atrasti naująjį save bei naująjį pasikeitusį pasaulį, kuriame reikia per naują atrasti savo paskirtį, nebūtinai toje pačioje srityje ar paskirtyje kuri buvo prieš tai!
Kai jūs tik pradėsite suvokti, kad pasaulis keičiasi ir tai normalu, kad jo neina savaip pakeisti ir viskas turi tekėti sava vaga, kad jau niekada nebus taip, kaip buvo kažkada, kad permainos ištisai vyks ir jos neišvengiamos, kai nustosite su jomis kovoti ir jas priimsite, kaip ir naująjį save, jūs atrasite vidinę ramybę, suvokimą ir galėsite judėti toliau.
Praeitis
Reikia susitaikyti su tuo, kad tai praeitis ir pasistengti visiškai pamiršti apie tai. Sąmonėje priskirkite praeičiai kuo mažesnę vertę ar reikšmę ir pradėkite gyvenimą nuo naujo ir švaraus lapo!
Patys pagalvokite, koks laisvas nuo visko jūs dabar esate ir galite pasukti savo gyvenimą bet kuriuo jūsų pageidaujamu keliu! Tai juk nuostabu!
Kai jūs tai paleisite, jums daugiau nereikės kitiems vis priminti apie savo seniau pasiektus pasiekimus. Jūs suvoksite, kad dar jums viskas prieš akis ir kad galite pasiekti ar atrasti dar daugiau visko, nei kažkada.
Plaukimas pasroviui
Jeigu jūs plaukiate pasroviui ir depresija pas jus kyla nuo pasyvaus neišvengiamumo susitaikant su jums nedžiugiu jūsų likimu, kuriame jums nieko gero niekada nenutinka, kad ir lyg viską darote gerai, bet gyvenate pasyviai – nieko ir neįvyks kol nieko patys savo gyvenime nekeisite.
Laikas kažką keisti: galbūt darbą ar veiklą, paimti savo gyvenimą į savas rankas, galbūt imtis verslo? Kol jūs nieko nedarysite, nieko ir nebus. Jūs turite dideles galimybes, nes jūs esate visiškai laisvas ir bet kada galite pradėti gyvenimą nuo tuščio lapo!
Daugelis politikų ar verslininkų toli gražu ne tokie laisvi kaip jūs.
Dvasinė evoliucija
Dvasinio tobulėjimo eigoje mes keičiamės, keičiasi ir pasaulis aplink mus bei mūsų šio pasaulio suvokimas. Keičiasi ir aplinka, mus supantys žmonės bei mūsų mokytojai. Kai kuriems galbūt tiesiog toliau ne pakeliui su mumis.
Šio proceso eigoje, žengiant į vis sekančią dvasinio tobulėjimo pakopą, kiekvieną kartą teks kažko atsisakyti ir netekti. Tai gali būti praeitos pakopos jūsų suvokimas, kažkokie sugebėjimai, savybės, jus supę aplinkiniai žmonės ar jūsų padėtis, kurią jūs taip mėgote.
Pvz. atsiradęs sugebėjimas sužinoti praeitųjų gyvenimų savas patirtis ar karmines skolas jus gali įklimdyti į šių gyvenimų reikalus. Jeigu šių dalykų nepaleisti ir nepradėti judėti toliau, jūs tiesiog užstrigsite savojoje evoliucijoje.
Reikia suvokti, kad kiekvieną naują dvasinę pakopą verta pradėti nuo švaraus lapo ir paleisti tai, kas prieš tai buvo, ieškoti naujų galimybių, naujo suvokimo ir toliau vystytis.
Depresija yra natūrali dvasinio tobulėjimo dalis, kuri mus lydės kiekvienos pakopos pabaigoje ir ją teks gyvenime patirti daug kartų. Mūsų misija tiesiog išmokti išsivaduoti ir paleisti šiuos visus dalykus, kas tai bebūtų, nes tai praeitis, kuri mums daugiau nėra reišminga.
Daugeliu atvejų ji veikia per ego ir ją galima prilyginti ego pamokoms. Iš ego gimsta nepasitenkinimas, noras priešintis neišvengiamiems pokyčiams ir užsispyrus laikytis senų dalykų ar tiesiog ant visų dėl to širsti.
Naujos pradžios, dažnai yra pasislėpę po skausmingomis pabaigomis.
– Lao Tzu
Pabūk vaiku ir pakvailiok!
Apie šį metodą A. Anisimovas užsiminė savo viename seminare, kur jis pasakojo apie tai, kaip atrasti save ir savo kelią.
Tuo metu jo gyvenime buvo labai sunkus momentas ir jis nusprendė paskambinti savo mamai, kuri yra psichologė. Tačiau, telefoną pakėlė ne ji, o jo jaunesnysis brolis, kuris nenorėjo perduoti telefono ragelio jų mamai. Vietoj to jis pradėjo kvailioti ir tiesiog kartoti vaikiškus žodžius („be be be“ ir pan.) bei reikalavo, kad jo vyresnis brolis irgi taip pradėtų elgtis, lyg kviesdamas jį kartu pažaisti šį žaidimą. Pradėjęs per telefoną su savo broliu žaisti šį paprastą vaikišką žaidimą Andrejus pradėjo juoktis ir taip pasijuto daug geriau.
Suaugusieji žmonės ištisai būna rimti ir tokiu būdu savęs neišvaduoja nuo savos emocinės naštos. Vaikystėje mes visi žaisdavome, kvailiodavome ir tai mus padėdavo. O suaugusiems nepridera taip elgtis ir jie neturi kaip išsivaduoti nuo savo emocinės naštos. Tai kai kurie suaugę žmonės daro tik paveikti svaigiųjų medžiagų, dėl ko jų vartojimas jiems tokiu būdu tampa būtinybė.
Galbūt visiems mums, lyg vaikams, retkarčiais vertėtų pakvailiojant išsivaduoti nuo mūsų emocinės naštos, nepriklausomai nuo to, kiek mums yra metų? Paprasčiausi vaikiški kvailiojimai gali padėti nuo jos atsikratyti.
Kartais žmogus visą gyvenimą laukia traukinio, visai net nežinodamas, kad jis randasi oro uoste ir jau senai galėjo iš tenai skristi su lėktuvu.
2019 m. redakcija. Autorius: Arvydas G.